Konprann sa leksikografi kreyòl la ye, kote l sòti, kote l prale, ki misyon li dwe akonpli

0
176

Robert Berrouët-Oriol

Lengwis-tèminològ

Monreyal, 4 avril 2024

Onèrespè pou Pradel Pompilus,

pyonyeleksikografikreyòlannAyiti,

otèpremye « Lexique créole-français » (Université de Paris, 1958).

Onèrespè pou Pierre Vernet,

fondatèFakilteLengwistikAplike nan InivèsiteLeta d Ayiti,

premyelengwiskiplede pou kreyòlakfransè  mache ansanm

Onèrespè pou André Vilaire Chery,

otè « Dictionnaire de l’évolution du vocabulaire français en Haïti »

(tòm 1 aktòm 2, EdisyonÉdutex, 2000 ak 2002).

Atik sila a, « Konprann sa leksikografikreyòl la ye, kote l sòti, kote l prale, ki misyon li dweakonpli», pral rive jwenndivèskaltekreyolofònannAyitiosnon nan lòtpeyi. Mwenekri li pou m bay bon jan esplikasyon sou sa syanslang, kidonklengwistik, rele « leksikografi », espesyalman « leksikografi kreyòl». Pi fòmoun k apsèviakyondiksyonèosnonyonleksikpakonnenkoumanleksikografki se espesyalis nan domènleksikografiekri yo, kipwotokòlsyantifikyo sètoblijeswiv pou fè liv sa yo. Ann Ayiti, pi fòpwofesèlekòlosnonpwofesèkreyòlpamenmkonnengenyonaktivitesyantifikkikoumanselanpeyi a depilane 1950 yo lè Pradel Pompiluspibliye« Lexique créole-français » li a (Université de Paris, 1958). Se youn nan rezonkifèmwendedikaseatik sa a pou 3 granlengwisleksikografAyisyen : onèrespè pou Pradel Pompilus, Pierre Vernet, André Vilaire Chery.

Nan atik n ap li koulye a, n apjwennesplikasyon sou leksikografi an jeneral. Atik sa a pote bon jan limyè sou tèmleksikografikreyòlla, kote l sòti, kote l prale, ki misyon li dweakonpli.Dokiman sa a rasanbleyonpakètreferans (atik al liv) tout lektè ka chachejwenn pou konprann pi byen sa leksikografikreyòlla ye. Nan atikjodi a mwensèviakkèkkonsèp (« concepts»), nosyon (« notion ») aktèminoloji(« terminologie ») syansleksikografik la dèske yo se konsèp, nosyonaktèminolojikle pou disiplinleksikografi a. An fransè , konsèp, nosyonaktèminolojisa yo se : « lexicographie », « lexicographe », « lexicologie », « lexicologue », « lexicalisation », « lexicalisé », « locuteur », « terme », « étymologie », « unité lexicale », « catégorie grammaticale », « nom », « pronom », « adjectif », « verbe », « adverbe », eks. Mwenkonsideretradiksyon/adaptasyonkonsèp sa yo an kreyòl po ko fin franchi divèsetapjouk pou yo ta rive estandadize. Pa egzanp, nou ka jwennkonsèpaktèminoloji an kreyòlmounitilize nan domènelektrisite nan « Petit lexique créole haïtien utilisé dans le domaine de l’électricité » (Edisyon Cahiers du Lacito/CNRS, 1976) ki se yonleksikfransè-kreyòl. Pwofesè Henry Tourneux te reyalizetravay sa a nan vil Senmaklè l t apkolaboreakFakiltelengwistikaplike, InivèsiteLetadAyiti. Kidonkmenm jan leksikografikreyòl la pokoekriyon « Diksonyèjiridikkreyòl » osnonyon « Diksyonèlamedsinkreyòl », menm jan an li pokoekriyon « Diksyonètèminolojikreyòl » osnonyon « Diksyonèleksikografikreyòl » ki va rasanble tout mo, tout nosyonnou ka itilize nan domènleksikografiaktèminolojikreyòl.

Mo kle : « Leksikografi », « Leksikografikreyòl », « Tèminoloji », « Diksyonè », « Leksik », « Initeleksikal »

Alapapòt m ap remèsye 2 lengwis ki pase men nan atik m ap pibliyejodia :

–Molès Paul,responsabLaboratwaGRESKA(Gwouprechèch sou sans nan kreyòlayisyen), pwofesè, Fakiltelengwistikaplike, Inivèsite Leta dAyiti.

Lemète Zéphyr, pwofwsè, FakiltelengwistikaplikeakEkòlnòmalsiperyè, InivèsiteLetadAyiti ; li anchaj ISTI (Institut supérieur de traduction et d’interprétation).

Premyepawòl : annvoyajeandedanvokabilèsyansleksikografi a

Ki sa savle di lè n ap pale de « Leksikografi », « Tèminoloji », « Diksyonè », « Leksik », elatriye ? Kit ou se pwofesè, elèv, tradiktèkreyòloubyenjounalis, ou ka sèviakyon liv yo rele « Diksyonè » (« Dictionnaire » an fransè ), osnonakyon « Leksik » (« Lexique » an fransè ) nenpòtkilè. Yon « Diksyonè » osnonyon « Leksik » sòti nan sa « Lengwistik »  rele « Leksikografi » (« lexicographie » an fransè). « Leksikografi » se yondisiplinsyantifik nan « Lengwistikaplike » (an fransè « Linguistique appliquée »). Men definisyonlengwisMarie-Éva de Villers bay pou disiplin« Leksikografi » a : « La lexicographie est la branche de la linguistique appliquée qui a pour objet d’observer, de recueillir, de choisir et de décrire lesunités lexicales d’une langue et les interactions qui s’exercent entre elles. L’objet de son étude est donc le lexique, c’est-à-dire l’ensemble des mots, des locutions en ce qui a trait à leurs formes, à leurs significations et à la façon dont ils se combinent entre eux » (Marie-Éva de Villers : « Profession lexicographe », Presses de l’Université de Montréal, 2006). TermiumPlus se non diksyonèelektwonikBiwotradiksyongouvènman Kanada. Men kouman li defini mo « Lexicographie » a : « Recensement et étude des mots pris dans leur forme et leur signification visant l’élaboration de dictionnaires de langue ». 

Nou pa dwekonfonn « Lexikoloji » ak « Leksikografi ». Branch lengwistik yo rele « Lexikoloji » a li etidyefonksyònmankonpozantleksikalyon lang (diferanmosodomènkle lang lan), fasonyoun mare aklòt, fasonkonpozantleksikal yomacheaklòtdomènkle lang nan (fonoloji, sentaks, semantik, mòfoloji). « Leksikografi » a (gade definisyon Marie Éva de Villers fèkbay la), se yondisiplinnansyans lang (lengwistik), misyon li se rasanbletout « mo » (egaltout « initeleksikal »), klase yo, epi baydeskripsyon yo. « Leksikografi »  a gen yonwòl, yonmisyon, li macheakmetodolojileksikograf yo itilizepou yo ekridiksyonè, leksikosnonglosè.

Wòlleksikografi a se chachekonnen ki kalitemo ( « initeleksikal ») yon lang genyen, kouman lang nanrasanble mo yo epi kouman li klase yo , apre sa li bayyondefinisyonpouchak mo nanyon liv ki relediksyonè. Moun k apfètravay sa a releleksikograf. Yonleksikograf se yonespesyalisnanzafè lang, wòl li se etidyetout « mo »yon lang dekwapou l klase yo epi pou l esplike sans yo. Konsa, lè l fin rasanble mo yon lang li klase yo nanyondiksyonèosinonyonleksik. Diksyonè a ka ekrinanyonsèl lang (lè sa a yo rele l « Diksyonèinileng ») ; li ka ekrinan 2 lang (lè sa a yo rele l « Diksyonèbileng »). Yondiksyonèklase mo yo jan yo machenan lang nan, selon« kategorigramatikal » yo :  « non », « pwonon », « adjektif », « vèb », « advèb »), eks.Yondiksyonèdwebaydefinisyontout mo li klase kon yon « initeleksikal » lang nan. Yonleksik pa baydefinisyon mo yon lang, li se yon lis « mo » (« initeleksikal ») ki klaseannòdalfabetikaktoutetikèt yo rele« kategorigramatikal » : « non », « pwonon », « adjektif », « vèb », « advèb »), eks. Dapretradisyonleksikografi a, nou jwenndivèskaliteleksiknandivèsdomèn :leksikelektrisite, leksikjiridik, leksiklasante, leksikagwonomi/syanslatè, leksikfèfòje, eks. Nandivèsnivoyon lang osnonrejisyon lang (« niveau de langue », « registre de langue »), lokitè yo sèviak« mo » yo (« initeleksikal » yo)selon sa yo bezwen di. Konsanankonvèsasyontoulejoulokitè yo ka sèviak« mo » tankou« tabliye » ki se yon rad mounmete sou kò yo lè yo pralkwuitmanje. Nanyonlòtnivo, landomènachitekti, yon« tabliye » se yonpatinanchapantyon pon (al gade definisyon« tablier » anfranse :« Le tablier d’un pont est une structure porteuse qui supporte les charges du trafic routier et les transmet aux appuis ou aux éléments de suspension (suspentes ou arcs).Le tablier d’un pont peut être fait en acier ou en béton ».

Nanyondiksyonèosnonnanyonleksik, yon« mo leksikalize»egalyon« initeleksikal » (anfranse : « unité lexicale ») lang nan. Men koumanGrand dictionnaireterminologique (Office québécois de la langue française) defini mo « unité lexicale » la (sinonim li se « lexie » : « Unité fonctionnelle du discours constituée d’un ou plusieurs mots, qui appartient au lexique d’une langue donnée et a un sens figé. (…) Par exemple, les mots simples (chatensoleiller), les mots composés (pomme de terre) et les expressions (petit train va loin) sont des unités lexicales. »Kidonkyon« initeleksikal », yon« mo leksikalize » sa vle di yon mo senposnonyon mo konpoze (« chèz » / « chèzba », « motè » / « motèavyon »), li genyon « fonksyon », sa vle di li jweyonwòl nan vokabilèyonlang. GenyonsitEntènètkirele « FrançaisFacile.com » ; li bay yon bon definisyon sou « fonksyon »/ «wòl » initeleksikal yo : « Tout mot a non seulement une nature grammaticale (nom, verbe, pronom…), mais aussi une fonction grammaticale dans la phrase. La fonction d’un mot ou d’un groupe de mots est le rôle qu’il joue dans la phrase pour que celle-ci ait un sens. Ces mots ou groupes de mots ayant une fonction essentielle, ne peuvent être ni déplacés ni supprimés. Ils sont indispensables pour la bonne compréhension de la phrase ». Sa vle di tout « mo », tout « initeleksikal » yonlangposede « kategori mo a » (wòlgramatikal li) : non, pwonon, vèb, eksetera, ki mare ak « fonksyongramatikal li », sa vle di wòl li jwe pou yonfrazranplifonksyonsemantik li, pou pèmèt tout lokitèkonprann sans yonfrazmenm jan. (Men kèkreferans sou nosyon« initeleksikal » la : al gade atik sa yo : « La notion d’ « unité lexicale » en linguistique et son usage en lexicologie », Fabienne Cusin-Berche, revue Linx, 40 | 1999 ; « La notion d’unité lexicale et l’enseignement du lexique », Carmen Lederer, The French Review (American Association of Teachers of French), vol. 43, no 1, oct. 1969 ; «Les propriétés syntaxiques de l’unité lexicale », Alan J. Ford, Meta – Journal des traducteurs / Translators’ Journal, volume 18, no 1-2, mars 1973 (Actes du deuxième colloque international de linguistique et de traduction, Montréal, 4-7 octobre 1972) ; « Didactique du lexique et problématique de l’unité lexicale : état d’une confusion », Gérard Petit (Université Paris X),2000 ; Jean Pruvost « Lexique et vocabulaires : une dynamique d’apprentissage », revue Études de linguistique appliquée, n°116, Didier-Érudition, 1999.)

Dezyèmpawòl : leksikografi se yonsyans, li genpwòpistwapa l

Tradisyonleksikografi a ansyenanpil, li gen plis pase 4 syèkdepi li egziste. Nan tradisyonleksikografiklangfransè a, premyediksyonèinilenglanparèt an 1680, li rele « Dictionnaire français », se Pierre Richelet kiekri li. Dezyèm nan se Antoine Furetière kiekri li an 1690, li rele « Dictionnaire universel ». Twazyèm nan se « Dictionnaire de l’Académiefrançaise », li parèt an 1694. Se nan 19vyèm syèk la Pierre Larousse pibliye« Grand Dictionnaire universel »,premyediksyonèansiklopedikmonnmodèn nan. Poupremyefwa, kalitediksyonè sa a bay orijin mo yo ak sans yo, li esplikedivèsnosyonistwa, jewografi, anatomi, eks. Gendivèjans sou datak non premyediksyonèlangfransè a. Dapreplizyèespesyalis, premyediksyonèleksikografifransè a se yondiksyonèbilengfransè -laten : « Dictionaire français-latin ». Robert Estienne, otè  liv sa a, pibliye li an 1539. Lòtespesyalis di premyediksyonè a rele « Thresor de la langue françoyse, tant ancienne que moderne », Jean Nicot  pibliyel an1606.

(1) Nantradisyonleksikografik lang fransè a, gen plizyèkalitediksyonè. DapreAlise Lehmannak Françoise Martin-Berthet (gade atik yo a : « Les types de dictionnaires », revue Lexicologie, 2018), gen : diksyonèmonoleng, diksyonèbileng, diksyonèmiltileng, diksyonè lang, diksyonèansiklopedik (egzanp : « Petit Larousseillustré »), diksyonèkiltirèl (egzanp : « Petit Robert », « Grand Robert », « Grand Larousse de la languefrançaise »), diksyonèjeneral, diksyonèespesyalize(dictionnaires de languespécialisés), diksyonèansiklopedikespesyalize, diksyonètèminolojik (egzanp : « Juridictionnaire », « Dictionnaire de droitinternational public »), diksyonèpouelèvlekòl (diksyonèaprantisaj lang, egzanp : « Mon Larousse en images », « Larousse minidébutants », « Robert scolaire », « Robert juniorillustré », « Petit Robert des enfants », « Robert des jeunes »), diksyonèòtograf (egzanp : « L’orthographe par la phonétique », Le Robert), diksyonèanliy (sou Entènèt), diksyonè sou CDRom. Nantradisyonleksikografik lang fransè a, pi gwodiksyonè a rele«Dictionnaire des francophones » (DDF) ; li rasanbleplispase 480 mil mo ki sòtinan 52 peyi sou latè (Ayitibaydiksyonè sa a plizyè mo tankou « dodin », « acra », « mamba »). Toutmoun ka sèviak«Dictionnaire des francophones » la gratis depi w gen koneksyonEntènet. (Pou prezantasyon DDF la, al gade atik « Le DDF, « Dictionnaire des francophones », un monumental répertoire lexicographique de 400 000 termes et expressions accessible gratuitement sur Internet », se Robert Berrouët-Oriol kiekri li nan jounal Le National, Port-au-Prince, 22 mars 2021. Nou ka tandeentèvyou Robert Berrouët-Oriol te bay jounalis Henry Saint-Fleur nan radyo CIBL-Montréal jouki 31 mas 2021 an, « Le Dictionnaire des francophones : un répertoire lexicographique à découvrir .»)

Yondiplis : pou n konprann pi byen sa yo relediksyonèelèvlekòl / diksyonèeskolè, al gade atik Jean-Claude Boulanger a : « Du côté de la petite histoire des dictionnaires scolaires modernes », nan Danielle Candelak François Gaudin, Mont-Saint-Aignan, Université de Rouen et du Havre, 2006. Al gade lòtreferans sa yo : Jean Pruvost : « Les dictionnaires d’apprentissage monolingues de la langue française (1856-1999) Problèmes et méthodes » (Les Dictionnaires de langue française. Dictionnaire d’apprentissage, dictionnaires spécialisés de la langue, dictionnaires de spécialité. Études de lexicologie, lexicographie et dictionnairique) – 4, Paris, Honoré Champion, collection « Bibliothèque de l’Institut de linguistique française », 2001 ;Jean Pruvost, « Les dictionnaires d’apprentissage du français langue maternelle : deux siècles de maturation et quelques paramètresdistinctifs », Éla, Revue de didactologie des langues-culture, vocabulaires et dictionnaires en français langue maternelle et en français langue étrangère, 1999 / 116 ; Jean Pruvost, « Les dictionnaires d’apprentissage monolingues du français langue maternelle : l’histoire d’une métamorphose,
du sous-produit à l’heureux pragmatisme en passant par l’heuristique
 
», Euralex 2002 Proceedings ;Josette Rey-Debove : « Dictionnaires d’apprentissage : que dire aux enfants ? », Lexiques, Paris, Hachette, collection « Recherches et applications », 1989 ; René Lagane : « Les dictionnaires scolaires : enseignement de la langue maternelle », nan Franz Josef Hausmann, Oskar Reichmann, Herbert EmstWiegand et Ladislav Zgusta (dir.), Dictionnaires. Encyclopédie internationale de lexicographie, II, Berlin/New York, Walter de Gruyter, 1990.)

(2) Nan tradisyonleksikografiklangkreyòl la, se pastèkongreganiskiekripremyediksyonèkreyòl yo.LengwisAnnegret Bollée, manmfondatè« Comité international des études créoles (CIEC) » an 1976,ekri « Lexicographie créole : problèmes et perspectives », yonkokennchennatik, (nan Revue française de linguistique appliquée, 2005/1, vol. X). Li fè n konnen « CriolischesWörterbuch » dapre C.G.A. Oldendorp (1767-68) 2 frèKongregasyon Moraves yo ekri, se premyediksyonèlangkreyòlkiegziste. Li montre liv sa a se te yondiksyonè « negerhollands » (« nègolandè yo/Hollandais ») » kidonklangmoun te pale nan ZileVyèjjouk rive nan XXyèmsyèk. Dezyèmdiksyonèkreyòl la rele « Wörterbuch des Saramakkischen », se J.A. Riemerkiekril an 1779.     

Nan menmatik sa a, lengwisAnnegret Bollée banou « batistè » leksikografiklangkreyòlla. Li di noudapre Dominique Fattier (1997, 256) « L’œuvre fondatrice », premyedokimankikreyeleksikografilangkreyòl la rele « Manuel des habitants de Saint-Domingue », S.J. Ducœurjoly (1802),yonmisyonèJezuitekri. Li di liv sa a se yon « Glosè », li gen 395 « antre » (egal « mo » kiklaseannòdalfabetik nan yondiksyonè) kienpòtananpil pou n konprannistwavokabilèkreyòlayisyen an. « Glosè » a yo te ekril pou kolonfransèki ta pral ale Sendomengprezantedivèskalitekonvèsasyonfransè – kreyòl. fransè .

Ki wòlyondiksyonèosnonyonleksik nan fonksyònmanyonlang,  nanyonsosyeteosinon  nan lekòl ? Lengwis-leksikograf yo ban nouyon bon jan lide : yondiksyonègenanpilkonesansladan l, chak « mo » se yonkonesans, chak « mo » se tankouyonpòtretankouyonfotokopiyonreyalite nan lang nan lantèlepòkoubyen nan tèllane. Chak « mo » nan yondiksyonè mache akbatistè li, kidonkaketimoloji li. Daprediksyonè Le Larousse, etimoloji se syanskietidyeorijin mo yonlang, kichachekonnenasandansakevolisyon mo yo. Lengwis-leksikograf yo fènoukonnenyondiksyonè ka itil nan 3 domèn : nan aprantisajyonlang, nanaprantisajdivèsmatyè nan lekòl (tankoujewografi, syansnatirèl), nan tout aktivitekominikasyonoral osnonekri. Se konsajounalis, espesyalispiblisite, moun k apekri liv pou elèvlekòl, elèv, pwofesè, administratè, eksetera, ka sèviakyondiksyonè pou chacheyon mo akdefinisyon li.

Twazyèmpawòl : leksikografiayisyenosnonleksikografikreyòl se « syansmo », li genyonistwa, li genotèdepilane 1958

Leksikografiayisyen se « syansmo », nan lengwistikaplike, li ranmasedeskripsyonakdefinisyon tout kalite mo lokitèsèviavè yo annAyiti, li klaseepi li bay definisyon yo. Objektif li se « konseptyalize » / « kreyelide » epiekridiksyonèakleksik. Leksikografiayisyèn nan genyenplizyè nivo : (1) leksikografiinidireksyonèl / sans inik  /yonsèl sans (nan yonsèllang : egzanp : « Diksyonè òtografkreyòlayisyen », otè yo se Pierre Vernet ak Bryan C. Freeman (Sant LengwistikAplike, InivèsiteLetadAyiti, 1988). (2) Leksikografibidireksyonèl /nan 2 sans: kreyòl-fransè, fransè-kreyòl, anglè-kreyòl, kreyòl-anglè. Egzanp : « English-Haitian Creole BilingualDictionnary », otèyo se Albert Valdman, Marvin D. Moody, Thomas Davies (Creole Institute, Indiana University, 2017). Anjeneral, mwensèviakekspresyon « leksikografikreyòl » lè m ap travay sou leksikografiinidireksyonèlmenmjanakleksikografibidireksyonèl la. 

Leksikografikreyòl se yonsyans, se lengwis « émérite » Pradel Pompiluskiparètavè l annAyitiakpremyeleksik kote li etidyelangkreyòlayisyen an, « Lexique créole-français » (Université de Paris, 1958).Pradel Pompiluspibliyeplizyè liv nan domèn « literati » akdomèn « lengwistik ». Nan domèn « literati » li ekri : « Pages de littérature haïtienne » (1951), « Manuel illustréd’histoire de la littérature haïtienne » (1961), « Histoire de lalittérature haïtienne illustrée par les textes » an twa volim (1975 eks). Nan domèn « lengwistik » li ekri : « Lexique du patois créole d’Haïti », Paris : SNE, 1961 ; « La langue française en Haïti » (tèzdoktora, Université de Paris, Institut des hautes études de l’Amérique latine, 1961 ; Port-au-Prince, Éditions Fardin, 1981) ; « Contributionà l’étude comparée du créole et du français à partir du créole haïtien », vol 1 : « Phonologie etlexique », Port-au-Prince, Éditions Caraïbes, 1973 ; vol 2 : « Morphologie etsyntaxe », Port-au-Prince, Éditions Caraïbes, 1976 ; « Manueld’initiation à l’étude du créole », Port-au-Prince, Impressions magiques, 1983 ; « Approche du français fondamental d’Haïti, le vocabulaire de la presse haïtienne contemporaine », Port-au-Prince, Faculté de Linguistique Appliquée, Université d’État d’Haïti, 1983 ; « Le problème linguistique haïtien », Port-au-Prince, Éditions Fardin, 1985.

Pa bliye : Pradel Pompiluspajanmdefannlidefomamitkòmkwafòknoudechoukelangfransè a annAyiti pou n ka amenajelangkreyòlla. Menm jan aklengwis Pierre Vernet, fondatèFakiltelengwistikaplike a, Pradel Pompilus te fèpwomosyonlangkreyòl la an menm tan li t apdefanndwa tout Ayisyen pou metrizelangfransè a episèviak li kòrèktemanjan atik 5 akatik 40 Konstitisyon 1987 la mande pou sa fèt(al gade atikmwen yo : « Partenariat créole/français – Plaidoyer pour un bilinguisme de l’équité des droits linguistiques en Haïti », site Madinin’Art, 6 novembre 2019 ;«L’aménagement simultané du créole et du français en Haïti : une perspective constitutionnelle et rassembleuse », Madinin’Art, 24 novembre 2020 ;« L’aménagement du créole en Haïti et la stigmatisation du français : le dessous des cartes », Le National, 3 mai 2022) ;« L’aménagement du créole doit-il s’accompagner de « l’éviction de la langue française en Haïti » ? », Le National, 11 mai 2022).

Kòmlengwis-tèminològkikonekteakeritajleksikografikreyòlpyonye yo kite pou noudepi 1958, an 2022, mwenreyalizeyongworechèchdokimantè sou tout travayki te fèt nan domènleksikografikreyòlpandan 64 lane.Reziltarechèchdokimantè sa a napjwenn li nan atikmwen an, « Essai de typologie de la lexicographie créole de 1958 à 2022 » (jounal Le National, 21 juillet 2022). Mwenidantifye64 diksyonèak11leksik(inilengkreyòl, fransè -kreyòl, anglè-kreyòl) epi m klase yo. Pi fò ladan yo se liv papye, de twa ladan yo aksesib nan fòma elektwonik. Divès sous fè nou konnen premye diksyonè kreyòl ayisyen an pou XXèm syèk la se Jules Faine ki te ekri li an 1936, li rele « Dictionnaire français-créole », men diksyonè sa a rive pibliye apre 38 an nan Éditions Leméac, Ottawa, an 1974. Jules Faine ekriyonlòt liv li rele « Philologie créole / Études historiques et étymologiques sur la langue créole d’Haïti » (Port-au-Prince, Imprimerie de l’État, 1936).

Men yonechantiyonleksikakdiksyonèleksikografikreyòl la pote banou :leksikakdiksyonè sa yo konfòm / tonbedaplonakmetodolojileksikografipwofesyonèlla.

TABLO 1 /Echantiyonleksikakdiksyonèkreyòl yo ekriakzoutifondal natalmetodolojileksikografipwofesyonèl la

Ti diksyonnèkreyòl-fransèHenry Tourneux, Pierre Vernet et al.1976Éditions caraïbes
2.     Haitian Creole – English – French Dictionary (vol. I and II)Albert Valdman (et al)1981Creole InstituteBloomington University
Petit lexiquecréole haïtien utilisé dans le domaine de l’électricité Henry Tourneux1986CNRS/Cahiers du Lacito
Diksyonè òtografkreyòlayisyen Pierre Vernet, B. C. Freeman1988Sant lengwistikaplike, InivèsiteLeta  dAyiti
Dictionnaire préliminaire des fréquences de la langue créolehaïtienne Pierre Vernet, B. C. Freeman1989Sant lengwistikaplike, InivèsiteLeta  dAyiti
Dictionnaire inverse de la langue créole haïtienne / DiksyonèlanvèlangkreyòlayisyenBryant Freeman1989Sant lengwistikaplike, InivèsiteLeta  dAyiti
Dictionnaire de l’écolier haïtien André Vilaire Chery et al.1996Hachette-Deschamps / EDITHA
Dictionnaire de l’évolution du vocabulaire français en Haïti (tome 1)André Vilaire Chery2000 Éditions Édutex
Dictionnaire de l’évolution du vocabulaire français en Haïti (tome 2)André Vilaire Chery2002Éditions Édutex
Haitian Creole-English Bilingual Dictionnary Albert Valdman2007Creole Institute, Indiana University  
English-Haitian Creole bilingual dictionary Albert Valdman, Marvin D Moody, Thomas E Davies2017Indiana UniversityCreole Institute 

Pa bliye, sa enpòtananpil : nan tablo 1 an, leksikakdiksyonèkreyòl sa yo, otè yo ekri yo akzoutimetodolojileksikografipwofesyonèl la,se poutèt sa yo se pwodiksyonsyantifiktoutbonvre. Metodolojileksikografipwofesyonèl la mande leksikograf yo respekte4 gwoprensip : (1) leksikakdiksyonèkreyòl yo dwe bay bon jan esplikasyon sou pwojèeditoryalakleksikografik yo, epi yo dwesiblepiblikdiksyonè a ; (2) leksikakdiksyonèkreyòl yo dwebyenidantifye « kòpisreferans » lan,  se sa nourele « corpus de référence », an fransè  sa vle di tout kalitedokiman yo depouye/konsilte/analizeanvan yo ekridiksyonè a ; (3) leksikograf la dweelabore « nomanklati » (« nomenclature ») diksyonè a kigen tout « mo »/« initeleksikal » yo jwenn nan « kòpisreferans »  lan (« corpus de référence ») ladan l ; (4) leksikograf la dwefè « analizleksikografik » tout « mo »/« initeleksikal » yo te chwazi nan etappreparasyon« nomanklati » diksyonè a : li dwe bay kategorigramatikal mo yo ; ekivalans mo kisòti nan yonlang pou rive aktradiksyon li an kreyòl (nan ka diksyonèbileng) ; definisyon mo yo, fraz-kontèks mo yo, nòt pou esplike mo yo pi byen (nan ka diksyonèbileng). Metodolojileksikografipwofesyonèl lase potomitanleksikografikreyòl la : jan noufenkesplikel la, li rasanble tout prensipyonleksikografdwerespektelè l apekriyondiksyonèosinonyonleksik. (Al gade atik sa yo mwenekri sou metodolojileksikografikreyòl  la : « Plaidoyer pour une lexicographie créole de haute qualité scientifique » (Le National, 15 décembre 2021), « Toute la lexicographie haïtienne doit être arrimée au socle méthodologique de la lexicographie professionnelle » (Le National, 31 décembre 2022, « Lexicographie créole : retour-synthèse sur la méthodologie d’élaboration des lexiques et des dictionnaires » (Le National, 4 avril 2023, « La lexicographie créole en Haïti : pour mieux comprendre le rôle central de la méthodologie dans l’élaboration du dictionnaire créole » (Rezonòdwès, 16 décembre 2023).

TABLO 2 / Egzanpyonribrikleksikografik nan yondiksyonèbilenganglè-kreyòlkirespektemetodolojileksikografikreyòl la (referans : « HaitianCreole-English BilingualDictionnary » (HCEBD), Albert Valdman, Creole Institute, Indiana University, 2007, p. 559)

Mo/initeleksikalKategorigramatikalDefinisyon1Sous ak dat
    
pipiritnonKind of smallbirdHCEBD 2007
    
Mo/initeleksikalderiveosinonaparante   
    
(1) pipiritchandel (2), pipiritchantan (3), pipirit gri (4), pipiritgwotèt (5), pipiritrivyè (6), pipirittèt fou (7) [Al gade : gri koupipirit (8), sou konpipirit (9)]nondefinisyon 2 
Hispaniolanpitchary

definisyon3 : At the crack of dawn

konteks 3 : Li kite kay li maten an o pipiritchantan / She left the house at dawn
HCEBD 2007

Rechèchdokimantasyonmwenreyalize sou leksikografikreyòl la –« Essai de typologie de la lexicographie créole de 1958 à 2022 » (jounal Le National, 21 juillet 2022)–, montre genplizyèdiksyonèakleksikbileng (1) ki sou mank, kigenanpilfeblès (move ekivalankreyòl, definisyonwòwòtosinonpasyèlosnonpachiman ; (2) kiparespekteokennrègsolidmetodolojileksikografipwofesyonèlmwenfèkidantifye yo.

TABLO 3 / Echantiyondiksyonèakleksikki sou mank, kigenanpilfeblès  +yon « glosè » kiparespekteprensipklemetodolojileksikografipwofesyonèl la

Non liv laOtè aEditè aAne li pibliye
DiksyonèkreyòlVilsen Maud Heurtelou, FéquièreVilsaintÉduca Vision1994 [2009]
Leksikkreyòl : egzanpdevlopmankèk mo akfraz a pati 1986 Emmanuel VédrineVédrine Creole Project [?]2000
Diksyonèkreyòlkarayib Jocelyne TrouillotCUC Université Caraïbe 2003 [?]
Glossary of STEM terms from the MIT – Haiti Initiative MIT – Haiti Initiative MIT – Haiti Initiative 2017 [?]

TABLO 4 / Prensipalkarakteristikleksikografikplizyèdiksyonèakleksik yo elabore san yo paaplikeprensipklemetodolojileksikografipwofesyonèl la

Tit liv laOtè aKategori liv laPrincipalkarakteristikleksikografikzèv la
DiksyonèkreyòlVilsen Maud Heurtelou, FéquièreVilsaintDiksyonèinilengkreyòl;disponib sou EntènètsèlmanEnkoyerans, ensifizans, move definisyonanpil « initeleksikal » 
Leksikkreyòl :egzanpdevlopmankèkmoakfraz a pati 1986 Emmanuel VédrineOtè a relel  « leksik » men se yon glosèinilengkreyòl li ye. Disponib sou EntènètAnpil « movedèt » (initeleksikal) se slogan yo ye, pafwa se yon mosofrazosinon  yonpwovèbotè a konfonnyo tout ak yon veritabiniteleksikal. Enkoyeransosinonensifizansanpildefinisyon
Diksyonèkreyòlkarayib Jocelyne TrouillotDiksyonèinilengkreyòl. FòmapapyeEnkoyeransosinonensifizansanpildefinisyon. Anpil « mo vedèt » se painiteleksikal yo ye, otè a konfonn non moun, non yon vil, non yonpeyiakiniteleksikallangkreyòl la
Glossary of STEM terms from the MIT – Haiti Initiative MIT – Haiti Initiative Leksikbilenganglè -kreyòl;disponib sou EntènètsèlmanAnpilekivalankreyòlfantezis, pareyèl, a-semantik, yo parespekterègmòfosentaksiklangkreyòl la ; anpilekivalankreyòl yo painiteleksikal, pafwa se yonmosofraz yo bay nan plasiniteleksikal yo ; pi fòneyolojis yo (nouvo mo yo) egziste, yo parespekterègmòfosentaksiklangkreyòl la

Katriyèmpawòl : pi gwodefileksikografikreyòl la ta dwelevekanpe

Lènoubyenetidyetablo 2 aktablo 3, noukonstateleksikografikreyòl la ekri 11 travaysyantifikkikonsekan sou yon total 75, sa vle di pi fòladan yo sou mank. Youn nan pi gwofeblèsleksikografikreyòllase « amateris » (« amateurisme »), travaymachòkèt, sa vle di mounkipagenokennkonpetans nan domènleksikografiapekrifodiksyonèakleksikkiparespekteokennrègfondamantalmetodolojileksikografipwofesyonèlla. Nan tablo 1 an, mwenidantifye 11 diksyonèakleksikkirespekterègfondamantalmetodolojileksikografipwofesyonèl la : chif la pitianpil, se yon ti minoritediksyonèakleksik, sou yon total 75 ouvraj, kikonsekan. M aprepete l : youn nan pi gwofeblèsleksikografikreyòl la chita sou « amateris » (« amateurisme ») akozinyoransrègfondamantalmetodolojileksikografipwofesyonèlla. Sa banouyonleksikografifomamitosnonyon leksikografibòlèt(al gade tablo 3 a), pi gwokarakteristik li se absansrespèprensipfondal natal « ekivalansleksikal » la (« l’équivalence lexicale ») ki mache ansanmak « ekivalansnosyonèl » (l’« équivalence notionnelle »). Yonn nan pi gwokarakteristikfoleksikografifomamitla se lèotè yo bay yonfrazpase yo bay yoniniteleksikalkòmekivalankreyòl. An fransèmwenrelefenomèn sa a « phraséologie d’équivalence » / « phraséologie définitionnelle » otè yo chwazi bay kòm si yo se ekivalanleksikalkreyòl. Otèfoleksikografiyo nan konfizyon nèt : yo konfonnyon « antre », yoniniteleksikal, akyonfraz.

TABLO 5 / Echantiyondiksyonèakleksikki bay yonfrazolyeyoniniteleksikalkòmekivalankreyòl

 

Tit liv laOtè, dat liv la parèt, editè liv laMo anglè« Phraséologie d’équivalence » / « phraséologie définitionnelle »yo bay kòminiteleksikal an kreyòl
    
English – Haitian Creole Computer Terms  /TèmKonpyoutè : Anglè – KreyòlEmmanuel Vedrine, Creole Editions, 2006clip art keywordsshiftcrash, crashedmoklepouklip sou travayarpese bouton shift (pou bay majiskil) krach (defokote yon pwoblèm ka kozepèt tout dokiman ki tekonsèveyo)  
Haitian-Creole Glossary of Legal and Related TermsNational Center for Interpretation, University of Arizona, 2018acquit zoningordinance child abusefalsearrestdeklaremounpakoupablwakiregle sa ki ka fèt nan dives zònyon vilfètimounpasemizè ;maltretetimoun ; fètimounabilè yo arete yon moun pou anyen ; lè yo fèmen yon moun san rezon ; lè yo mete yon moun nan prizon san lalwa pa mande fè sa
Glossary of STEM terms from the MIT – Haiti Initiative MIT – Haiti Initiative [2017 ?]andreplica plate onmultipleregressionanalysishow many more matings would you like to perform ? (4)    for mating & replica plating experiments not involving tetradsepiplak pou replik sou analizpou yon makonayregresyonkonbyenkwazmanouvlereyalize ? (4)    pouesperimantasyon sou kwazmanak plak replik ki pa sèviaktetrad  

Tablo 3, 4, 5 yo montre nou leksikografikreyòl la dwerezoudplizyègwodefi :(1) jwenn bon jan fòmasyonakademik (se wòlFakilte lengwistik aplike a, li dejalanseyonpwogramfòmasyonnandomènnan). (2)Fòmasyonakademik la dwedebouche sou yonveritabpwofesyonalizasyonmetyeleksikograf la. (3)Akresoussyans lang (kidonk lengwistik)fòk nou elabore/defini/redijeyon« Pwotokòlmetodolojikleksikografikreyòl» ankreyòl.  (4)« Pwotokòlmetodolojikleksikografikreyòl» la dwerespekteprensip« mo prete» (anfransè : les emprunts) akprensip « didaktizasyonlang kreyòl la» (anfransè : la « didactisation du créole»). Pou prensip« mo prete» a, nou ka pranegzanpepi adapte sa noubezwen nan dokimanofisyèl Office québécois de la langue française la : « Politique de l’emprunt linguistique » (Québec, janvye 2017). Pou« didaktizasyonlangkreyòl la», nougenyon liv kolektifreferans 15 espesyalisekri, tit li se « La didactisation du créole au cœur de l’aménagement linguistique en Haïti » (Robert Berrouët-Oriol et al, Éditions Zémès, Port-au-Prince, et Éditions du Cidihca, Montréal, 2021, 381 pages). Leksikografikreyòl la dwelevekanpedefi sa yo pou li rive nan nivo yonaktivitesyantifiktoutbonvre.

Misyonleksikografikreyòllachita sou 4 gwoprensip, kidonk : (1)kreyedivèszoutileksikografik (diksyonèakleksik) elèvlekòl, pwofesèlekòlaktoutlokitèkreyolofòn yo bezwenpoukonpranndefinisyon mo yo ; (2) ede moun k apekrimanyèleskolè yo sèviak bon jan vokabilè lang kreyòl la ; (3) ede moun k apekrikourikouloumeskolè yo jwenn bon jan vokabilè lang kreyòl la ; (4)bay lang kreyòl la referanssyantifik li bezwenpou li leve kanpeestandatizasyon li kòm sa dwa. (Sou estandatizasyon lang kreyòl la, al gade Albert Valdman :  « Vers la standardisation du créole haïtien », Revue française de linguistique appliquée, 2005/1, vol.X ; Robert Chaudenson : « Description et graphisation : le cas des créoles français », Revue française de linguistique appliquée, 2005, vol. 10, no 1 ; Marie-Christine Hazael-Masieux : « L’écriture des créoles français au début du 3e millénaire : état de la question », Revue française de linguistique appliquée, 2005, vol. 10, no 1 ; Renauld Govain : « Le créole haïtien : de langue d’alphabétisation des adultes à langue d’enseignement », konferans, Indiana University, 11 avril 2018 ; Hugues Saint-Fort : « Éléments pour une standardisation de la langue créole haïtienne », Revue  Kréolistika, mas 2022 ; Robert Berrouët-Oriol : « Créole haïtien : plaidoyer pour un référentiel méthodologique standardisé et unique en terminologie scientifique et technique », Le National, 24 fevriye 2023.)

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

Ce site utilise Akismet pour réduire les indésirables. En savoir plus sur comment les données de vos commentaires sont utilisées.